I klubas 2015-2016 m.

Klubo vadovai

RomanasRomanas Gaidukas – verslo konsultantas, „Grand Partners“ partneris. Romanas yra organizacijų strateginio planavimo ir valdymo konsultantas, rinkodaros specialistas, daugelio autorinių programų vadovams autorius. Nuo 2002 metų aktyviai konsultuoja įmonių vadovus bei savininkus verslo plėtros ir asmeninio efektyvumo didinimo klausimais, vadovauja rinkodaros srities projektams, veda rinkodaros ir strateginio valdymo mokymus.

Jo strateginis mąstymas ir ilgametė darbo su skirtingų įmonių vadovais patirtis, padeda rasti tikrąsias problemų priežastis ir taip jas pašalinti sistemingai ir ilgam. Įgijęs verslo administravimo laipsnį, magistro studijas („Executive MBA“) Romanas tęsė JAV, papildomai specializavosi rinkodaros srityje. Konsultantas taip pat yra sertifikuotas koučingo, koučerių supervizorių, Adizes ir pokyčių valdymo specialistas.

JurgitaTeisinių temų ciklą ves advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai „JUREX“ vadovaujančioji partnerė, advokatė Jurgita Judickienė.

Jurgita Judickienė – specializuotos verslo ginčų advokatų kontoros J. Judickienė ir partneriai „JUREX“ steigėja ir partnerė. Advokatės profesinę kvalifikaciją aukštai vertina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjai – Jurgita išrinkta viena geriausių civilinių bylų advokačių Lietuvoje. Advokatės profesiniai tikslai: verslo ginčų sprendimas ir teisinis visuomenės švietimas – ginčų prevencija. Jurgita Judickienė kviečiama verslo visuomenei skaityti pranešimus verslo ginčų sprendimų ir jų prevencijos, įmonių veiklos ir valdymo, darbo santykių, komercinės ir konkurencijos, viešųjų pirkimų teisės temomis.

Klubo programa 2015-2016 m.

Metų tema: sisteminis mąstymas ir nuoseklus įmonės tobulinimas.

Mokyklose ir universitetuose mus dažnai moko,  jog yra teisingi atsakymai ir kad 2+2 visada lygu keturi. Tačiau tai tiesa tik linijiniame pasaulyje, kur A visada veda prie B. Įmonėje, kaip sudėtingoje sistemoje, viskas yra kitaip. Ten veikia kiti, kartais logika nesuvokiami dėsniai. Sisteminiai dėsniai, pagal kuriuos vieną kartą 2+2 lygu 7, o kitą kartą lygu -10. Šis modulis padės mums geriau suprasti savo organizaciją, kaip sudėtingą sistemą ir kaip tai suvaldyti.
Kiekvienoje įmonėje yra problemų, kurios gyvuoja jau virš 6 mėnesių. Visi apie jas žino, apie jas jau daug kartų buvo kalbėta, net buvo bandymų kažką spręsti, bet problema vėl iškildavo, kartais ten pat, kartais kitur. Šitame modulyje pažvelgsime į sisteminių problemų prigimtį, kodėl jos tokios gyvybingos, o svarbiausia –kaip jas spręsti įmonės kontekste, kur kiekvienas daro savo darbą ir nenori prisiimti svetimos atsakomybės.
Nors žmonės dirba konkrečiose funkcijose ir turi funkcines pareigas, iš esmės, jie valdo procesus. Retas darbuotojas šiuolaikinėje įmonėje aiškiai suvokia, už kokį procesą jis turi asmeninę atsakomybę (kitaip tariant, kokio proceso jis yra šeimininkas) ir ką daryti, jei procesas neveikia, veikia prastai arba neduoda tinkamo rezultato. Šitame modulyje mes ugdysime savo, kaip vadovo, procesinį mąstymą, įtraukiant savo darbuotojus ir deleguojant jiems atsakomybę už to proceso sutvarkymą.
Kol įmonė maža, vadovai dažnai naudoja „vizualinę“ darbuotojų veiklos kontrolę. Jie tiesiog stebi, kas ką daro, priimdami visus sprendimus patys ir kontroliuodami jų vykdymą asmeniškai. Įmonei augant, toks valdymo metodas darosi žalingas. Vadovas susiduria su būtinybe deleguoti ne tik užduotis, bet ir sprendimų priėmimo galią, o kontrolė vis dažniau vykdoma per atstumą. Šitame modulyje mes aptarsime ko reikia, kad įmonė būtų valdoma net kai vadovo nėra vietoje, o darbuotojai žino,  kaip įsivertinti savo darbo rezultatus ir imtis korekcinių veiksmų.
Kiekviena organizacija, kaip gyvas organizmas, turi savo DNR. Tai nulemia, kaip greitai ir efektyviai įmonė sugeba adaptuotis prie besikeičiančios aplinkos, kokį „smūgį“ ji gali atlaikyti, kokioms „ligoms“ ji turi polinkį. Kaip vadovai ir savo įmonės „architektai“ mes turime puikiai suvokti savo organizacijos DNR ypatumus, žinoti jos silpnybes ir numatyti priemones, kurios padėtų ją sustiprinti.
Savo laiku Larry Bossidy, knygos „Execution“ bendraautorius paminėjo, jog geras vykdymas su prasta vizija yra geriau, nei gera vizija su prastu vykdymu. Tačiau nėra akivaizdu, ko reikia įmonei ir jos komandai, kad ji galėtų pasižymėti ryškia vykdymo kultūra. Šitame modulyje mes aptarsime esminius vykdymo kultūros kūrimo elementus ir pažvelgsime į jos diegimo iššūkius.
Bent koks pokytis į gerą ar į blogą pusę yra pokytis ir jis turi būti valdomas sistemiškai. Šiame modulyje kalbėsime apie tai, kaip suvaldyti pokyčius organizacijoje – tiek jų „soft“, tiek „hard“ dalį, kokie įrankiai gali padėti tai daryti efektyviau ir ką daryti, jei pokyčiai „užstrigo“.
Yra nedaug organizacijų, kurios sugeba sėkmingai vykdyti savo veiklą virš 50 metų. Kol Džimas Kolinzas rašė savo knygą „Nuo gero prie puikaus“, dalis įmonių, kurias jis naudojo kaip sėkmės pavyzdį, subankrutavo. Organizacijos kaip žmonės – gimsta ir miršta. Šitame modulyje aptarsime, kaip užtikrinti tokią įmonės sveikatą, kad ji galėtų gyvuoti ilgai ir sėkmingai.

Teisinių temų ciklas: būtinos teisinės žinios vadovams apie sutartis ir susitarimus

Kas yra ikisutartiniai santykiai ir kodėl jie svarbūs sudarant sutartis; kodėl verta sąžiningai vesti derybas ir kokia atsakomybė gresia už konfidencialios informacijos pasisavinimą arba ne visos reikalingos sutarčiai sudaryti informacijos derybų metu atskleidimą. Išsamiai paaiškinsime apie būtinąsias sutarties sąlygas (jos turinį) ir, kokias sutarties formas rekomenduojama naudoti sudarant skirtingus sandorius.
Praktiniai patarimai, kokios turi būti sutartys (kiek išsamios, aiškios, pritaikytos įmonės poreikiams); kaip ir kas jose turi būti numatyta; ko reikėtų vengti sudarant sutartis; kaip užsitikrinti, kad sutartis būtų vykdoma, t.y. kaip sudaryti sutartį, kad ji būtų naudinga ir nesukeltų ginčų.
Neretai sutarties šalys, sudarydamos susitarimą, vengia aptarti situacijas, kaip gi reikės elgtis, jeigu bendradarbiavimas nepavyks ir sutartį teks nutraukti. Kokie galimi sutarties nutraukimo būdai, tvarka ir rekomenduojamos sutarties sąlygų formuluotės, kurios padėtų išvengti sudėtingų ir, kas svarbu, nuostolingų sutarties nutraukimų? Aptarsime galimas atsakomybes už sutarties pažeidimą ir kaip teisingai nustatyti sutartyje sankcijas, kad jos realiai veiktų.
Kas yra konfidenciali informacija ir kuo ji skiriasi nuo komercinių paslapčių? Praktiniai patarimai, kaip įmonės turėtų saugoti savo know-how, kokie reikalingi šiai apsaugai užtikrinti dokumentai, kokia galima atsakomybė už tokios informacijos atskleidimą ir nesąžiningą konkuravimą. Kaip galima apsisaugoti nuo darbuotojų ar klientų perviliojimo pas konkurentus.
Ne tik įmonės vadovas yra visais atvejais atsakingas už viską ir visus. Praktinė informacija apie atsakomybės subjektus, vadovo, buhalterio, akcininko atsakomybės ribas ir apimtis. Sužinosite, kas ir kaip atsakingas įmonės nemokumo ir bankroto atvejais, atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą bei galimas atsakomybes šioje srityje, verslo perkėlimo – „fenikso“ atveju atsakomybės paskirstymą.
Lietuvoje 99 atvejais iš 100 esant ginčui kreipiamasi jos išsprendimui į teismą. Tuo tarpu tiek teismų reputacija, tiek bylinėjimosi trukmė ir kaštai nedžiugina. Alternatyva šiam ginčų sprendimo būdui – arbitražas. Supažindinsime su praktiniais patarimais, ką reikėtų daryti, kad ginčai būtų sprendžiami būtent arbitraže; ar visi ginčai gali būti perkeliami spręsti ne teismams;  kokie ginčų sprendimo arbitraže bei teisme trūkumai ir privalumai.